Lucidiniai sapnai: ką mokslas patikrino, o kas vis dar mitas

Svarbu: Tai mokslo ir kultūros apžvalga, ne medicininė rekomendacija ir ne sapnų treniruočių vadovas. Plačiau

1975-ųjų balandžio 12-oji, Hullo universitetas. Miego laboratorijoje slenka poligrafo juosta, o ant lovos guli žmogus su elektrodais. REM fazėje akys ir taip juda – čia sapnai dažniausiai būna ryškiausi. Bet šįkart judesiai nebuvo įprastas sapno fonas: jie ėjo kairėn ir dešinėn, paskui vėl kairėn ir dešinėn, lygiai taip, kaip buvo sutarta dar prieš užmiegant.

Sapnuotojas Alanas Worsley’is siuntė ženklą iš sapno vidaus. Tyrėjas Keithas Hearne’as vėliau užrašys, kad pirmasis toks įrašas pasirodė apie aštuntą valandą septynias minutes. Laboratorija tą rytą gavo ne prisiminimą po pabudimo, o žinutę, parašytą sapne.

Jei žmogus gali parašyti laišką iš sapno, mintis greitai nušoka toliau: vadinasi, jis ten režisierius, laikas tempiasi kaip filme, sąmonė gali išeiti iš kūno, o akiniai ar tabletė visą tai įjungia vienu mygtuku. Laboratorija šitų dalykų nepasakė. Tokias išvadas dažniausiai padarome mes patys – nes jos skamba įdomiai. Šis tekstas eina atgal prie paprastesnio dalyko: kas iš tų idėjų atlaiko patikrą.

Kaip mokslas įsitikino, kad sapne esi sąmoningas

Lucidinis sapnas – tai sapnas, kuriame žmogus sapnuodamas suvokia, kad sapnuoja. Hearne’as tai parodė 1975-aisiais Hulle, darbą plėtojo Liverpulyje ir 1978 m. apgynė daktaro disertaciją (1). Vėliau Stephenas LaBerge’as su kolegomis Stanforde paskelbė recenzuojamame žurnale: penki žmonės patvirtintame REM miege akių judesiais pranešė esą lucidūs (2).

Sapnai vyksta ir NREM fazėse – REM nėra vienintelė sapnų scena. Tačiau REM metu sapnai dažniausiai būna ryškiausi, raumenys paralyžiuoti, o akys – ne. Todėl lucidumo tyrimai vis dar remiasi šia faze: akys tampa tiltu tarp sapno ir laboratorijos.

Penkiasdešimties metų suvestinė sako, kad daugiau nei pusė žmonių bent kartą gyvenime yra patyrę tokį sapną, o maždaug kas ketvirtas – kartą per mėnesį ar dažniau (3). Dažnas ir retas lucidinis sapnuotojas vis tiek yra skirtingos grupės – populiarioji kalba jas dažnai sulieja į vieną stebuklą.

2021-aisiais keturios laboratorijos parodė keistesnį dalyką nei akių signalas „aš sapnuoju“. Dalis lucidiškai sapnuojančių REM metu išgirdo paprastą klausimą iš budraus kambario ir atsakė – vis dar miegodami (4).

Tai pavyko ne visiems ir ne visada; tai dar ne pokalbis telefonu su sapnu. Bet vaizdas pasikeičia: sapnas nėra uždara salė, į kurią budrus pasaulis negali belstis. Jei ten galima ir išgirsti, ir atsakyti, naktis nebėra tik tyli haliucinacija, apie kurią papasakojama rytą.

Žinoti, kad sapnuoji, nereiškia valdyti

Filmuose lucidinis sapnas atrodo paprastai: susivoki – ir jau skrendi, keiti veidus, perrašai siužetą. Holivudas čia šiek tiek apgavo, ir mes noriai patikėjome – režisieriaus kėdė skamba smagiau nei žiūrovo. Laboratorija rodo kukliau.

Žinoti, kad sapnuoji, ir valdyti sapną – ne tas pats. Galite suprasti esąs sapne ir vis tiek stebėti jį tarsi filmą. Bandote skristi – niekas neįvyksta; pakylate metrą ir krentate. Košmaras tęsiasi, nors jau žinote, kad tai sapnas: durys vis tiek neatsidaro, pabaisa vis tiek eina link jūsų.

Šitas paradoksas pažįstamas ir dieną, tik ten jo nevadiname sapnu. Žinote, kad nereikia vėl imti telefono – vis tiek imate. Žinote, kad pokalbis vėl krypsta senomis vėžėmis – vis tiek tariate tą pačią repliką. Žinote geriau – ir vis tiek elgiatės kaip seniau. Naktį tai atrodo mistiška; dieną vadiname įpročiu.

Tyrėjai skiria įžvalgą nuo kontrolės. Vienoje apžvalgoje tyčinė kontrolė įmanoma tik maždaug trečdalyje lucidinių sapnų (13)(19). Daugiau sąmonės sapne nereiškia daugiau valdžios sapnui – kartais tai tik aiškesnis žiūrėjimas, kaip žiūrovui, ne režisieriui.

Sapno laikas: Holivudas ir laboratorija

Christopherio Nolano filme „Pradžia“ penkios budrios minutės sapne virsta valanda. Idėja senesnė už Holivudą: XIX amžiuje Alfredas Maury pasakojo pabudęs nuo baldų detalės, kritusios jam ant kaklo, ir manęs, kad visas ilgas giljotinos sapnas susikūrė per pabudimo akimirką. Subjektyviai sapnas išties gali pasirodyti ilgas – tą jausmą daugelis pažįsta, net jei rytą laikrodis sako ką kita.

Laboratoriniai eksperimentai, kuriuose lucidiniai sapnuotojai intervalus žymėjo akių signalais, tokio Holivudo mastelio nepatvirtina. Imtys mažos, todėl čia reikia atsargos, ir subjektyvus pojūtis vis tiek gali skirtis nuo chronometro. Tuose darbuose skaičiavimas sapne trunka panašiai kaip budriame, o judesiai dažnai ilgiau – viename darbe ėjimas pailgėjo apie pusę, gimnastika apie ketvirtadalį (8)(9). Trukmė nesikraipė taip, kad minutė virstų valanda.

Lucidumo mygtuko nėra

Rinka siūlo akinius, diržus ir pažadą, kad silpna srovė kaktos srityje „įjungs“ sąmoningą sapną. Jei toks mygtukas egzistuotų, juo prekiautų visur – ir iš dalies jau prekiauja. 2014-aisiais darbas siejo tokią stimuliaciją su didesne savirefleksija sapne (10), bet 2020-aisiais kita laboratorija skirtumo tarp tikros stimuliacijos ir imitacijos nerado (11). Sisteminė apžvalga: nė vienas sukėlimo būdas tada nebuvo patikimai įrodytas kaip labai veiksmingas (12).

Tyrime su daugiau nei trimis šimtais dalyvių kognityviniai būdai ir nakties pertrauka antrą savaitę padidino lucidinių sapnų rytus nuo maždaug kas dvidešimto iki beveik kas šešto (13) – ne kasnakt ir ne jungiklis. Tai nereiškia, kad ilgai skaidyti miegą saugu visiems, net jei toje savaitėje, autoriams žiūrint, miego kokybė nesugedo.

Kontroliuojamame tyrime vaistas, klinikoje naudojamas kitoms indikacijoms, buvo siejamas su dažnesniais lucidinių sapnų pranešimais nei placebas (14). Čia nėra dozių ar derinių: vaistas turi rizikas, sapnų smalsumas nėra indikacija. Pažadas paversti sapną režisuojamu filmu vis tiek laukia pakartoto įrodymo.

Treniruotė sapne

Skamba viliojančiai: naktį pakartoji judesį, o rytą jis jau šiek tiek „įsirašęs“. Nedideli tyrimai sako kukliau. Motorinė praktika lucidiniame sapne gali šiek tiek pagerinti budrų atlikimą – panašiai kaip mentalinė repeticija dieną, ne kaip magija ir ne kaip naktinis įgūdžio atsisiuntimas.

Viename palyginime sapno, mentalinė ir fizinė pratybos visos šiek tiek padėjo, kontrolinė grupė – ne, o skirtumai tarp pratybų nebuvo statistiškai reikšmingi (15). Sapnas gali būti dar viena aikštelė, ne mokykla, kuri pakeičia dieną.

Išėjimas iš kūno ir kas tada lieka

Daugelis lucidžių sapnų ir „išėjimo iš kūno“ pasakojimų susikerta: žmogus pakyla ir žvelgia į save lovoje, tarsi sąmonė būtų fiziškai palikusi kūną.

2002-aisiais Olafo Blanke komanda elektriškai stimuliavo dešiniojo pusrutulio kampinį vingį (angular gyrus) keturiasdešimt trijų metų pacientei prieš epilepsijos operaciją (16). Srovė sukėlė išėjimo iš kūno pojūtį: ji jautėsi kylanti virš lovos ir matanti save iš viršaus; keitėsi galūnių ir pusiausvyros pojūtis. Tyrėjų paaiškinimas žemiškas: sutriko kūno pojūčių ir pusiausvyros suliejimas. Pojūtis „aš esu šiame kūne“, kurį dieną laikome savaime suprantamu, yra konstruojamas, ir jį galima laikinai perjungti.

Jei kūno vietos jausmą galima perjungti srove, o sapne – patį sapną atpažinti, kas tada laiko tą jausmą „aš“?

Tibeto sapnų jogos tradicija sapną laiko treniruote: kas atpažįsta sapną sapne, pradeda įtarti, kad ir budrus gyvenimas turi sapno savybių. Tai kelio teiginys, ne laboratorinis faktas ir ne EEG įrodymas, kad sąmonė keliauja erdve.

Kašmyro šaivizmo tradicija sako kitaip nei savęs tobulinimo industrija: nėra ko tapti – reikia atpažinti tai, kas jau stebi ir sapną, ir pabudimą. Spanda šioje tradicijoje – kosminis sąmonės pulsavimas, ne daiktas, galintis „išeiti“ iš kūno (21). Tai kelio kalba, ne EEG įrodymas: jos nereikia įrodyti srove, ir srovės nereikia laikyti visos tradicijos paneigimu.

Šią mintį galima parsinešti ir į virtuvę. Rytą einate prie virdulio tuo pačiu keliu, slenkate ekraną, kartojate pažįstamą rūpestį – ir tik paskui susivokiate, kad pastarąsias minutes ėjote tarsi sapno režimu. Jei naktį įmanoma pastebėti, kad vaizdas nėra budri tikrovė, dieną galima pradėti pastebėti automatinius įpročius. Ne todėl, kad diena „yra sapnas“ mokslo prasme. Todėl, kad gebėjimas susivokti veikia ir ne lovoje.

Košmarai, rizika ir nakties kaimynai

Lucidiniai sapnai ne visada gydo ir ne visada kenkia. Mažuose tyrimuose lucidumo pratybos siejamos su retesniais košmarais. Bandomajame darbe košmarų sumažėjo, bet miego kokybė ir traumos simptomai reikšmingai nesikeitė, o pati lucidumo akimirka nebuvo būtina (17). Apžvalga rado dešimt daugiausia mažų darbų su painiomis sudedamosiomis – tai nėra įrodymas, kad lucidiniai sapnai „gydo košmarus“ (18).

Kai kurie tyrėjai klausia, ar tyčinis lucidumo kultivavimas kai kuriems negalėtų skaidyti miego ir trinti ribos tarp tikrovės ir vaizduotės (19)(20). Tai dar ne masinės žalos įrodymas. Bet miegas vis tiek svarbiau už sapnų režisūrą.

Miego paralyžius – kūnas dar sapno pančiuose, sąmonė jau budi: svoris ant krūtinės, noras šaukti, jausmas, kad kambaryje kažkas stovi. Netikras pabudimas – sapnas, kad jau atsibudote. Abu paaiškina dalį naktinių „kelionių“ be prielaidos, kad sąmonė išėjo į išorę.

Kas pasakė: „tai sapnas“

Lucidinis sapnas yra tikras ir nutinka daugeliui, ne vienam išrinktajam. Bet žinoti, kad sapnuoji, dar nereiškia valdyti sapną, sulėtinti laiką ar išeiti iš kūno. Laboratorija vis dar geriau moka pamatuoti akių judesius, nei atsakyti, kas sapne tarė: „tai sapnas.“

Keisčiausia čia lieka paprasta: sapne galima pabusti nesikeliant iš lovos. Lucidiniai sapnai įdomūs ne vien kaip nakties nuotykis – jie palieka smalsumą savai sąmonei. Laboratorija parodė, kad sapne galima būti sąmoningam. Toliau įdomiausia žiūrėti ne į akinius, o į tą pačią sąmonę dieną: ten, kur vis dar kartojate seną siužetą ir galite tai pastebėti.

Trumpai

• Lucidinis sapnas – ne prisiminimas po pabudimo. Sapnuotojas REM miege gali išsiųsti sutartą akių signalą. Pirmą kartą tai užfiksuota 1975 m. 2021-aisiais dalis sapnuotojų laboratorijoje net atsakė į paprastą klausimą.
• Žinoti, kad sapnuoji, nereiškia valdyti sapną: lucidumas ir kontrolė skiriasi, o tyčinė kontrolė būna tik dalyje tokių sapnų.
• Laboratoriniai signalų eksperimentai (mažos imtys) Holivudo mastelio („penkios minutės = valanda“) nepatvirtina; skaičiavimas sapne trunka panašiai kaip budriame, judesiai dažnai kiek ilgiau. Subjektyvus pojūtis gali skirtis.
• „Astralinė kelionė“ kaip sąmonės išėjimas iš kūno nėra moksliškai įrodyta. Kūno vietos pojūtį galima pakeisti smegenų stimuliacija. Tibeto ir Kašmyro teiginiai apie sapną ir budrumą yra tradicija, kelio kalba – ne EEG įrodymas.
• Košmarų ir sukėlimo tyrimai turi ribotus, nevienodus įrodymus. Miegas svarbiau už sapnų nuotykius. Šis tekstas neduoda prietaisų ar medžiagų receptų.

Šaltiniai

1. Hearne K. Lucid dreams: an electro-physiological and psychological study. PhD tezė, University of Liverpool (pateikta 1978). Apie pirmąjį signalą 1975-04-12 ~8:07, Hull: Hearne, Lucidity Letter; santrauka autoriaus puslapyje. https://journals.macewan.ca/lucidity/article/view/468 · https://www.keithhearne.com/science/
2. LaBerge S. P. ir kt. (1981). Lucid dreaming verified by volitional communication during REM sleep. Perceptual and Motor Skills 52(3). https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/24171230/
3. Saunders D. T. ir kt. (2016). Lucid dreaming incidence: a quality effects meta-analysis of 50 years of research. Consciousness and Cognition 43. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/27337287/
4. Konkoly K. R. ir kt. (2021). Real-time dialogue between experimenters and dreamers during REM sleep. Current Biology 31(7). https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/33607035/
5. Voss U. ir kt. (2009). Lucid dreaming: a state of consciousness with features of both waking and non-lucid dreaming. Sleep 32(9). https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/19750924/
6. Voss U. ir kt. (2018). Insight and dissociation in lucid dreaming and psychosis. Frontiers in Psychology. https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC6241172/
7. Baird B., Mota-Rolim S. A., Dresler M. (2019). The cognitive neuroscience of lucid dreaming. Neuroscience & Biobehavioral Reviews 100. https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC6451677/
8. Erlacher D., Schredl M. (2004). Time required for motor activity in lucid dreams. Perceptual and Motor Skills 99. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/15739850/
9. Erlacher D., Schädlich M., Stumbrys T., Schredl M. (2014). Time for actions in lucid dreams: effects of task modality, length, and complexity. Frontiers in Psychology 4:1013. https://www.frontiersin.org/journals/psychology/articles/10.3389/fpsyg.2013.01013/full
10. Voss U. ir kt. (2014). Induction of self awareness in dreams through frontal low current stimulation of gamma activity. Nature Neuroscience 17. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/24816141/
11. Blanchette-Carrière C. ir kt. (2020). Attempted induction of signalled lucid dreaming by tACS. Consciousness and Cognition 83. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/32534325/
12. Stumbrys T. ir kt. (2012). Induction of lucid dreams: a systematic review of evidence. Consciousness and Cognition 21(3). https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/22841958/
13. Aspy D. J. (2020). Findings from the International Lucid Dream Induction Study. Frontiers in Psychology 11:1746. https://www.frontiersin.org/journals/psychology/articles/10.3389/fpsyg.2020.01746/full
14. LaBerge S., LaMarca K., Baird B. (2018). Pre-sleep treatment with galantamine stimulates lucid dreaming: a double-blind, placebo-controlled, crossover study. PLOS ONE. https://journals.plos.org/plosone/article?id=10.1371/journal.pone.0201246 (cituojama kaip tyrimo faktas; be dozių ir vartojimo nurodymų)
15. Stumbrys T., Erlacher D., Schredl M. (2016). Effectiveness of motor practice in lucid dreams: a comparison with physical and mental practice. Journal of Sports Sciences 34(1). https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/25846062/
16. Blanke O. ir kt. (2002). Stimulating illusory own-body perceptions. Nature 419, 269–270. https://www.nature.com/articles/419269a · https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/12239558/
17. Spoormaker V. I., van den Bout J. (2006). Lucid dreaming treatment for nightmares: a pilot study. Psychotherapy and Psychosomatics 75. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/17053341/
18. de Macêdo T. C. F. ir kt. (2019). My dream, my rules: can lucid dreaming treat nightmares? Frontiers in Psychology 10:2618. https://www.frontiersin.org/journals/psychology/articles/10.3389/fpsyg.2019.02618/full
19. Soffer-Dudek N. (2020). Are lucid dreams good for us? Frontiers in Neuroscience 13. https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC6993576/
20. Vallat R., Ruby P. M. (2019). Is it a good idea to cultivate lucid dreaming? Frontiers in Psychology 10:2585. https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC6874013/
21. Internet Encyclopedia of Philosophy. Kashmiri Shaiva Philosophy (Pratyabhijñā). https://iep.utm.edu/kashmiri/

Visos naujienos