AI iliustracija: žmogus miega prieblandos kambaryje, o virš jo atsiveria sapno peizažas – rūke skendintis miškas, žvaigždėtas ežeras ir ant kranto stovinti figūra
Iliustracija. Sapnas, kuriame žinai, kad sapnuoji.

CYP Naujienos / Sąmonė · CYP Ateitis

SąmonėIlgas skaitinys

Sapnas, kuriame žinai, kad sapnuoji: ką apie sąmoningus sapnus žino neuromokslas ir ką moko Tibeto sapnų joga

Kaip mokslininkai įrodė sąmoningus sapnus, ką rodo EEG ir fMRI, kodėl replikacijos svarbios ir kuo Tibeto sapnų joga skiriasi nuo laboratorinių tyrimų.

~11 min. skaitymoCYP redakcija

  • Faktas su šaltiniu
  • Hipotezė spėjimas, ne įrodymas
  • Tradicija kultūrinė atmintis
  • Patirtis asmeniniai pasakojimai
Turinys
  1. Kodėl tai svarbu
  2. Ką žinome patikimai
  3. Teorijos: kas smegenyse „užsidega“?
  4. Silpnos vietos
  5. Atskirai: Tibeto sapnų joga
  6. Ryšys su patirtimi
  7. Rizikos ir etika
  8. Ką tirti toliau
  9. Klausimas skaitytojui
  10. Šaltiniai

Žymių paaiškinimas: FAKTAS – patikrinta recenzuotuose tyrimuose; HIPOTEZĖ – mokslinis aiškinimas, dar neįrodytas; TRADICIJA – kontempliatyvių mokyklų teiginiai ir praktikos; PATIRTIS – subjektyvūs pranešimai. Įrodymų lygis: konsensusas / tyrimas / etnografija / pasakojimas / spekuliacija.

Kodėl tai svarbu

Kiekvieną naktį jūsų smegenys sukuria ištisą pasaulį su gatvėmis, veidais ir gravitacija, ir jūs jį priimate kaip tikrovę. O kartais, vidury to pasaulio, įsižiebia mintis: „Palauk... aš sapnuoju.“ Pasaulis neišnyksta. Jūs tiesiog tampate jo liudininku.

Sąmonės tyrėjams tai aukso gysla. Sąmoningas sapnas leidžia palyginti dvi būsenas, kurių suvokimo „turinys“ panašus (sapno pasaulis), bet skiriasi refleksija, t. y. gebėjimas žinoti, kokioje būsenoje esi. Tai viena iš retų progų tirti ne tik tai, ką patiriame, bet ir tai, kaip žinome, kad patiriame.

Ką žinome patikimai

Faktas

(konsensusas). 1981 m. Stephenas LaBerge'as ir kolegos Stanforde paskelbė, kad 5 atrinkti tiriamieji, būdami neabejotiname REM miege (patvirtinta polisomnografija), sutartais veiksmais sapne, pirmiausia akių judesiais, signalizavo, kad žino, jog sapnuoja 1. Akių judesiai REM metu nėra paralyžiuoti, todėl tapo tiltu tarp sapno ir laboratorijos. Šis metodas tebėra sąmoningų sapnų tyrimų aukso standartas.

Faktas

(tyrimas). Kaip dažnai tai nutinka? 50 metų tyrimų metaanalizė (34 tyrimai) parodė, kad bent vieną sąmoningą sapną gyvenime yra patyrę maždaug 55 % žmonių (95 % PI 49–62 %), o kartą per mėnesį ar dažniau – apie 23 % (25 tyrimai) 2. Tai ne egzotika, o įprastos žmogiškos patirties dalis.

Faktas

(tyrimas, pabrėžtinai įspūdingas). 2021 m. Current Biology keturios nepriklausomos laboratorijos (JAV, Prancūzija, Vokietija, Nyderlandai) paskelbė apie „interaktyvų sapnavimą“. 36 žmonėms polisomnografiškai patvirtinto REM miego metu buvo pateikiami klausimai ir paprastos užduotys, pvz., nesudėtingi skaičiavimai. Sąmoningai sapnuojantys atsakinėjo akių judesiais ir veido raumenų susitraukimais. Iš viso 29 kartus teisingai atsakė 6 tiriamieji 3. Sapnuotojas gali suvokti naują informaciją iš išorės, laikyti ją darbinėje atmintyje, apskaičiuoti atsakymą ir jį pranešti – nepabusdamas.

Atkreipkite dėmesį į proporcijas: dvipusis ryšys pavyko daliai tiriamųjų ir daliai bandymų. Tai ne „telefono linija į sapną“, o pirmas, trapus, bet tikras kanalas.

Teorijos: kas smegenyse „užsidega“?

Hipotezė

(tyrimas, maža imtis). Ursula Voss ir kolegos (2009, Sleep) užrašė EEG 6 apmokytiems studentams. Sąmoningų sapnų metu delta ir teta bangos buvo panašios į REM, bet gama juostos galia, ypač apie 40 Hz, buvo didesnė priekinėse ir priekinėse šoninėse srityse. Autoriai sąmoningą sapną pavadino „hibridine sąmonės būsena“ tarp budrumo ir REM sapno 4.

Hipotezė

(atvejo tyrimas). Martinas Dresleris ir kolegos (2012) atliko kombinuotą EEG/fMRI tyrimą su 4 patyrusiais sąmoningais sapnuotojais. Analizuoti tinkamų duomenų pavyko gauti tik iš vieno žmogaus (2 epizodai).

Sąmoningo sapno metu, palyginti su įprastu REM, stipriai aktyvėjo prekunėjus, parietalinės skiltelės, prefrontalinė ir pakaušio-smilkinių žievė, t. y. sritys, kurios REM miego metu paprastai būna nuslopintos 5. Tai gražiai dera su idėja, kad lucidumas yra refleksijos sričių „sugrįžimas“ į sapnuojančias smegenis. Vis dėlto tai vieno žmogaus duomenys.

Hipotezė

Išsamioje apžvalgoje Baird, Mota-Rolim ir Dresler (2019) sąmoningus sapnus sieja su priekinio poliaus (frontopolar) žieve ir metapažinimu, t. y. gebėjimu stebėti savo mintis. Kartu jie aiškiai įspėja, kad ankstesni gama bangų radiniai yra pagrįsti mažomis imtimis ir gali būti iškreipti akių mikrojudesių artefaktų, kurie elektroencefalogramoje gali atrodyti kaip gama aktyvumas 6.

Faktas + HIPOTEZĖ

Voss ir kt. (2014, Nature Neuroscience) 27 dalyviams REM miego metu taikė silpną kintamąją srovę priekinėje žievėje ir pranešė, kad 25 ir 40 Hz dažniai padidino savirefleksiją sapnuose, o kiti dažniai poveikio neturėjo 7. Tai buvo pirmas bandymas parodyti priežastinį ryšį. Tačiau „lucidumas“ šiame tyrime nustatytas pagal klausimyno skalių balus, o ne pagal akių signalus 6. Ir tai nėra kvietimas eksperimentuoti su savimi.

Silpnos vietos

  • Replikacija nepavyko (tyrimas). Monrealio Sapnų ir košmarų laboratorija 2020 m. bandė patikrinti 40 Hz rezultatą naudodama griežtesnį kriterijų – akių signalais patvirtintus sąmoningus sapnus. Sąmoningi sapnai pasitaikė 18,5 % miegų su stimuliacija ir 17,4 % su imitacija, reikšmingo skirtumo nebuvo 8. Autoriai daro prielaidą, kad svarbūs gali būti situaciniai veiksniai, pvz., pati laboratorinė aplinka ir lūkesčiai.
  • Mažos imtys. Pagrindiniai neurovaizdinimo radiniai paremti nuo 1 iki keliolikos žmonių 45.
  • Indukcijos metodai (sisteminė apžvalga). Stumbrys ir kt. (2012) peržiūrėjo 35 tyrimus ir nustatė, kad jų metodologinė kokybė gana žema, o nė vienas indukcijos būdas nebuvo patikrintas kaip patikimai ir nuosekliai sukeliantis sąmoningus sapnus 9.
  • Apibrėžimo problema. Kas yra „sąmoningas“? Vien žinojimas, kad sapnuoji, ar ir sapno kontrolė? Skirtingi kriterijai duoda skirtingus skaičius 6.
  • Komercinis triukšmas. Rinkoje esami „sąmoningų sapnų prietaisai“ dažnai remiasi būtent tais radiniais, kurie nepasikartojo 8. (spekuliacija apie konkrečių produktų veiksmingumą – neįrodyta.)

Atskirai: Tibeto sapnų joga

AI iliustracija: miego laboratorijoje miega žmogus su EEG elektrodų kepure, šalia monitoriuje matyti miego signalai, o pro langą – kalnai ir vienuolynas aušroje
Iliustracija. Kur susitinka miego laboratorija ir kontempliatyvi tradicija.

Šią dalį pateikiame atskirai sąmoningai: tradicijos tikslai ir kalba nėra neuromokslas, ir jų nereikia „patvirtinti“ ar „paneigti“ EEG grafikais.

Tradicija

(tekstų tyrimai). Tibetiečių kalboje ši praktika vadinama rmi lam rnal 'byor – „sapno joga“. Pasak tibetologo Michaelo R. Sheehy, Tibeto kontempliatyvai sapnavimą laikė galinga erdve, kurioje galima patirti naujus pasaulius, įgyti naujų žinių ir išsiugdyti naujų įgūdžių.

Sapnų jogos metodais mokomasi sąmoningai atlikti tam tikras kontempliatyvias technikas miegant, o sapne pasiektas įžvalgas perkelti į budraus suvokimo pokyčius 11. Baird ir kolegos šią tradiciją apibūdina kaip praktikas, skirtas patirti sąmonės tęstinumą tarp sapno ir budrumo, ugdyti lucidumą sapnuose ir naudoti sąmoningą sapną kaip meditacijos erdvę 12.

Tradicija

Praktikos turi aiškią seką. XI–XII a. Šangpa Kagiu tradicijos pradininkas Khyungpo Neldžoras (Kyungpo Neljor) aprašė šešis sapnuotojo žingsnius: (1) atpažinti, (2) lavintis, (3) didinti, (4) kurti regimybes, (5) transformuoti ir (6) nustatyti objektyvių reiškinių prigimtį. Longčenpa šią seką vėliau perdėliojo pagal Dzogčeno nurodymus 10.

Sapne lavinamas ir „sapno kūnas“: jei jis įpratęs eiti, mokomasi sėdėti ar bėgti; jei juda tiesiai – judėti įstrižai, pereiti pro langus, skristi. Tikslas yra sąmoningai išjudinti kūniškus įpročius 10.

Tradicija

Sheehy išvertė ir aptarė XIV a. Dzogčeno mokytojo Longčenpos (Longchen Rabjam, 1308–1363) trumpą meditacijos vadovą, papildantį jo veikalą „Būti ramiai su iliuzija“. Jame dieninė praktika (patirtį nuolat regėti „kaip sapną“) jungiama su naktine sapnų joga. Ji remiasi klasikiniu budistiniu aštuonių iliuzijos palyginimų rinkiniu: sapnas, magiška iliuzija, haliucinacija, miražas, mėnulis vandenyje, aidas, pilys debesyse ir regimybė 10.

Antrajame darbe Sheehy verčia ir aiškina XIV–XVII a. sapnų jogos vadovų ištraukas iš Ningmos Dzogčeno „Širdies esmės“ (Seminal Heart) ir Šangpa Kagiu („Šeši Nigumos mokymai“) tradicijų. Jis išskiria tris patirties matmenis: suvokimo plastiškumą, vaizduotės simuliaciją ir kūnišką „sapno mentalinio kūno“ (rmi lam gyi yid lus) suvokimą 11.

Svarbus skirtumas. Laboratorijoje sąmoningas sapnas yra tyrimo objektas arba įrankis. Tradicijoje jis tėra dalis kelio, kurio horizontas yra budistinis „pabudimas“: atpažinus saṃsārą kaip sapną, sapnuotojas, pasak tradicijos, „pabunda“ 10. (TRADICIJA) Pats Sheehy pabrėžia, kad jo lyginimas su kognityviniais mokslais yra „analoginis žemėlapis“, o ne tiesos teiginiai.

Jis aiškiai rašo nesiekiąs teigti, kad Longčenpa buvo „mokslininkas“ ar kad mokslas atranda tai, ką budistai seniai žinojo – tam, jo žodžiais, nėra jokių įrodymų 10. Sąžiningumo dėlei: Longčenpos tekste praktikos vaisiais vadinami ir aiškiaregystė bei „antgamtinės galios, pvz., gebėjimas keliauti erdvėje“ 10. Tai tradicijos teiginiai, kurių mokslas nepatvirtino, ir CYP jų nepateikia kaip faktų.

Faktas

(tyrimas, koreliacinis). Baird ir kt. (2019) nustatė, kad ilgamečiai medituotojai sąmoningus sapnus patiria dažniau nei nemedituojantys. Tačiau 8 savaičių sąmoningumo (MBSR) kursas sąmoningų sapnų dažnio nepadidino 12. Taigi ryšys tarp meditacijos ir lucidumo yra, bet jo prigimtis ir priežastingumas lieka atviri.

Hipotezė

Kai kurie tyrėjai siūlo bendrą vardiklį – metasąmoningumą, t. y. gebėjimą pastebėti, kokioje būsenoje esi. Jis galėtų jungti meditaciją budint ir lucidumą miegant 12. Tai patraukli, bet dar netikrinta tiltinė idėja.

Ryšys su patirtimi

Patirtis

(pasakojimas). Žmonės, patyrę sąmoningą sapną, dažnai jį apibūdina kaip vieną ryškiausių savo gyvenimo išgyvenimų: spalvos atrodo sodresnės, laisvės pojūtis stulbinantis, o kartais užplūsta ir nuostaba, kad „visa tai sukuria mano smegenys“. Kartu daugelis pasakoja apie trapumą: per didelis susijaudinimas dažnai pažadina.

Tai ir yra įdomiausia šio reiškinio dalis: jis leidžia iš vidaus pajusti tai, ką neuromokslas teigia apie suvokimą apskritai. Jūsų pasaulis yra smegenų konstrukcija, ir sapne tai tampa tiesiogiai patiriama. (Prognozavimo smegenų idėja kaip bendras suvokimo modelis – HIPOTEZĖ / teorinė sistema.)

Rizikos ir etika

  • Miegas svarbiau už sapnų nuotykius. Vallat ir Ruby (2019) nurodo, kad keli indukcijos metodai sąmoningai ar netyčia keičia miego architektūrą ar trukmę: naktiniai pabudimai skaido miegą, o stimuliacija miego metu gali pažadinti. Jie taip pat kelia klausimą, ar dažnesnis „hibridinis“ sąmoningas REM, atsiradęs įprasto REM sąskaita, galėtų susilpninti REM miego vaidmenį emocijų reguliacijai ir atminčiai. Autoriai pabrėžia, kad tai pagrįstos abejonės, o ne įrodyta žala 13. (nuomonės straipsnis / atsargumo principas)
  • Riba tarp sapno ir tikrovės. Soffer-Dudek (2020) teigia, kad empiriniai duomenys apie sąmoningų sapnų naudą psichikos sveikatai yra prieštaringi. Ji išskiria dvi hipotetines dažnos, tyčinės indukcijos rizikas: prastesnę miego kokybę ir susilpnėjusias ribas tarp tikrovės ir fantazijos. Autorė cituoja išilginį tyrimą, kuriame per 2 mėnesius tyčinę indukciją bandžiusiems studentams padidėjo šizotipijos ir disociacijos simptomai. Ji pabrėžia, kad reikia eksperimentinių tyrimų ir kad rizika gali būti didesnė pažeidžiamiems žmonėms 14. (nuomonės straipsnis; vienas išilginis tyrimas)
  • Kontrolė nėra savaime suprantama. Ta pati apžvalga primena, kad tyrimai, atskiriantys žinojimą, jog sapnuoji, nuo sapno kontrolės, rodo: nekontroliuojami sąmoningi sapnai pasitaiko dažniau nei kontroliuojami 14.
  • Jokių savistimuliacijos eksperimentų. 40 Hz stimuliacijos rezultatas nepasikartojo 8, o Vallat ir Ruby pažymi, kad klinikinių duomenų apie lėtinį ar pakartotinį tACS naudojimą nėra 13.
  • Tradicijos pagarba. Longčenpos vadove sapnų praktika įrėminta prieglobsčio, guru jogos ir maldų mokytojams 10. Ją ištraukti kaip „biohakingo triuką“ reiškia prarasti kontekstą, kuriame ji gimė.
  • Ne gydymo pažadas. Sąmoningi sapnai tiriami ir košmarų kontekste, tačiau, pasak Soffer-Dudek, kol kas duomenys nenuoseklūs, imtys mažos, o poveikis silpnas 14. Šis straipsnis nieko nežada ir nerekomenduoja. Kilus miego ar psichikos sunkumams, kreipkitės į specialistą.

Ką tirti toliau

  1. Didesnės, iš anksto užregistruotos studijos su akių signalais patvirtintais sąmoningais sapnais, o ne vien klausimynais 68.
  2. Interaktyvus sapnavimas kaip metodas: ar sapnuotojai gali realiuoju laiku pranešti apie savo patirtį ir taip sumažinti priklausomybę nuo pabudus prisimenamų, iškreiptų pasakojimų 3?
  3. Artefaktams atsparus neurovaizdinimas, atskiriantis tikrą gama aktyvumą nuo akių mikrojudesių 6.
  4. Meditacija ir lucidumas: išilginiai tyrimai, tikrinantys, ar ilgalaikė praktika sukelia daugiau sąmoningų sapnų, ar tiesiog tokie žmonės dažniau renkasi meditaciją 12.
  5. Vaizduotės praktikos: Sheehy pažymi, kad kontempliatyvūs mokslai daugiausia tyrė dėmesio sutelkimo ir atviro stebėjimo meditaciją, o vaizduote paremtos tibetiečių praktikos (vizualizacija, simuliacija, sapnų joga) beveik netirtos 10.

Klausimas skaitytojui

Jei sapne galite suvokti, kad sapnuojate, kas užtikrina, kad budint jūsų „tikrovė“ nėra tik kitoks, stabilesnis sapnas? Ir ar šis klausimas jus gąsdina, ar išlaisvina? Pasidalykite komentaruose.

Šaltiniai

  1. LaBerge S. P., Nagel L. E., Dement W. C., Zarcone V. P. (1981). Lucid dreaming verified by volitional communication during REM sleep. Perceptual and Motor Skills 52(3):727–732. DOI 10.2466/pms.1981.52.3.727. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/24171230/ ↩
  2. Saunders D. T., Roe C. A., Smith G., Clegg H. (2016). Lucid dreaming incidence: A quality effects meta-analysis of 50 years of research. Consciousness and Cognition 43:197–215. DOI 10.1016/j.concog.2016.06.002. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/27337287/ ↩
  3. Konkoly K. R. ir kt. (2021). Real-time dialogue between experimenters and dreamers during REM sleep. Current Biology 31(7):1417–1427.e6. DOI 10.1016/j.cub.2021.01.026. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/33607035/ ↩1↩2
  4. Voss U., Holzmann R., Tuin I., Hobson J. A. (2009). Lucid dreaming: a state of consciousness with features of both waking and non-lucid dreaming. Sleep 32(9):1191–1200. DOI 10.1093/sleep/32.9.1191. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/19750924/ ↩1↩2
  5. Dresler M. ir kt. (2012). Neural correlates of dream lucidity obtained from contrasting lucid versus non-lucid REM sleep: a combined EEG/fMRI case study. Sleep 35(7):1017–1020. DOI 10.5665/sleep.1974. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/22754049/ ↩1↩2
  6. Baird B., Mota-Rolim S. A., Dresler M. (2019). The cognitive neuroscience of lucid dreaming. Neuroscience & Biobehavioral Reviews 100:305–323. DOI 10.1016/j.neubiorev.2019.03.008. https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC6451677/ ↩1↩2↩3↩4↩5
  7. Voss U., Holzmann R., Hobson A. ir kt. (2014). Induction of self awareness in dreams through frontal low current stimulation of gamma activity. Nature Neuroscience 17:810–812. DOI 10.1038/nn.3719. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/24816141/ ↩
  8. Blanchette-Carrière C., Julien S. H., Picard-Deland C. ir kt. (2020). Attempted induction of signalled lucid dreaming by transcranial alternating current stimulation. Consciousness and Cognition 83:102957. DOI 10.1016/j.concog.2020.102957. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/32534325/ ↩1↩2↩3↩4
  9. Stumbrys T., Erlacher D., Schädlich M., Schredl M. (2012). Induction of lucid dreams: a systematic review of evidence. Consciousness and Cognition 21(3):1456–1475. DOI 10.1016/j.concog.2012.07.003. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/22841958/ ↩
  10. Sheehy M. R. (2023, paskelbta internete 2024). Cognitive Illusion, Lucid Dreaming, and the Psychology of Metaphor in Tibetan Buddhist Dzogchen Contemplative Practices. International Journal of Transpersonal Studies 42(2):63–80. DOI 10.24972/ijts.2023.42.2.63. Atvira prieiga: https://digitalcommons.ciis.edu/ijts-transpersonalstudies/vol42/iss2/7 ↩1↩2↩3↩4↩5↩6↩7↩8
  11. Sheehy M. R. (2025). Dreaming oneself awake: Psychological flexibility, imaginal simulation, and somatic awareness in Tibetan Buddhist dream yoga. Dreaming 35(S1):S127–S144. DOI 10.1037/drm0000302. Santrauka: https://www.ovid.com/journals/dream/pdf/10.1037/drm0000302~dreaming-oneself-awake-psychological-flexibility-imaginal ↩1↩2
  12. Baird B., Riedner B. A., Boly M., Davidson R. J., Tononi G. (2019). Increased lucid dream frequency in long-term meditators but not following MBSR training. Psychology of Consciousness: Theory, Research, and Practice 6(1):40–54. DOI 10.1037/cns0000176. https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC6490164/ ↩1↩2↩3↩4
  13. Vallat R., Ruby P. M. (2019). Is It a Good Idea to Cultivate Lucid Dreaming? Frontiers in Psychology 10:2585. DOI 10.3389/fpsyg.2019.02585. https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC6874013/ ↩1↩2
  14. Soffer-Dudek N. (2020). Are Lucid Dreams Good for Us? Are We Asking the Right Question? A Call for Caution in Lucid Dream Research. Frontiers in Neuroscience 13:1423. DOI 10.3389/fnins.2019.01423. https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC6993576/ ↩1↩2↩3

Žymos „Faktas“, „Hipotezė“, „Tradicija“ ir „Patirtis“ – pagal redakcinę politiką.