Kapinės prieblandoje su degančiomis žvakėmis
Nuotr.: Ahmet Yüksek / Unsplash

CYP Naujienos / Sąmonė · CYP Ateitis

Vartai · 1 dalisSąmonėIlgas skaitinys

Vėlinių naktis: kai atsiveria vartai tarp mūsų ir jų

Kaip lietuviai ir žemaičiai kvietė, vaišino ir išlydėdavo vėles – ir ką rodo moksliniai klinikinės mirties (NDE) tyrimai: faktai, hipotezės ir ribos.

~10 min. skaitymoCYP redakcija

  • Faktas su šaltiniu
  • Hipotezė spėjimas, ne įrodymas
  • Tradicija kultūrinė atmintis
  • Patirtis asmeniniai pasakojimai
Turinys
  1. I. Ilgės: ruduo, kai vėlės ateina namo
  2. II. Kitoje vartų pusėje: ką mokslas žino apie klinikinės mirties patirtis
  3. III. Ribos: ko šis straipsnis NETEIGIA
  4. IV. Klausimas jums
  5. Šaltiniai

„Vartai“ – nauja cyp.lt šeštadienio serija apie sąmonės slenksčius: miegą ir pabudimą, transą, gyvenimą ir mirtį. 1 dalis.

Šįvakar, spalio 31-ąją, Lietuva jau kraunasi žvakes į krepšius. Rytoj – Visų Šventųjų diena, poryt – Vėlinės. Milijonai liepsnelių vėl nušvies kapų kalnelius, ir kažkas šiltai, nenusakomai suspaudžia krūtinę: tarsi nematomi vartai pravertų bent plyšelį.

Mūsų protėviai tikėjo, kad šią vėlyvo rudens naktį vėlės ateina namo. O šiuolaikiniai mokslininkai su EEG elektrodais ir reanimacijos protokolais klausia panašaus klausimo kita kalba: kas vyksta žmogaus sąmonėje ant pačios gyvenimo ribos? Šiandien pažvelgsime pro abu vartus – ir pro senąjį Ilgių stalą, ir pro ligoninės monitorių.

I. Ilgės: ruduo, kai vėlės ateina namo

Faktas

Visuotinė lietuvių enciklopedija Ilges apibūdina kaip senovės lietuvių rudens ir mirusiųjų pagerbimo šventę, švęstą kapinėse ir namuose nuėmus derlių – spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje. Ją mini J. Długoszas (XV a.), A. Guagnini, J. Łasickis, M. Strijkovskis (XVI a.). Įsigalėjus krikščionybei Ilges pakeitė Vėlinės. 1

Faktas

Pats pavadinimas „Ilgės“ į raštiją pateko per žemaičių kelią: J. Łasickis, remdamasis Žemaitijos matininko J. Łaskowskio žiniomis, šventę vadino Ilgėmis (lot. Ilgi) ir nurodė, kad ji švęsta lapkričio 2-ąją. S. Daukantas „Būde senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ (1845) rašė, kad lietuviai, ilgėdamiesi mirusiųjų, per Ilges vaišindavo vėles. 1

Ilgės – nuo žodžio ilgėtis. Gražiau šventės ir nepavadinsi.

FaktasTradicija

Etninės kultūros globos taryba nurodo, kad Vėlinių kilmė siejama su tikėjimu, jog mirštant nuo kūno atsiskiria vėlė, kuri vėliau bendrauja su gyvaisiais ir juos lanko; per mirusiųjų minėjimo šventes vėlės priartėja ir dalyvauja apeigose. Šventė vadinta ir Ilgėmis, o Rytų Lietuvoje – Dziadais. 3

Faktas

Laikas buvo platus: XV–XVI a. šaltiniai rašo apie spalio mėnesio kelių dienų apeigas, o J. Basanavičius tvirtino, kad jos trukdavo nuo Šv. Mykolo (rugsėjo 29 d.) iki Šv. Martyno (lapkričio 11 d.). 3

Trys žingsniai: priimti, pavaišinti, išlydėti

Tradicija

Etnologas Jonas Vaiškūnas Ilgių apeigų šerdį apibendrina trimis dalykais: mirusiųjų priėmimu, vaišinimu ir išlydėjimu. 4 Tai beveik scenarijus svečiams, kuriuos labai myli.

Tradicija (užfiksuota šaltiniuose)

  • Vėlėms kūrendavo pirtį – kad sušiltų ir nusipraustų, – atidarydavo langus ir duris, paslėpdavo aštrius daiktus, kad nesusižeistų, nepildavo laukan šiukšlių. 3
  • Stalą nukraudavo valgiais ir palikdavo nakčiai; dalį valgių vėliau nunešdavo į kapus. 3 Kai kur kiekvienai kviečiamai vėlei statė atskirą kėdę, padėdavo marškinius ir rankšluostį. 4
  • Po stalais, suolais, į kertes vėlėms numesdavo maisto, nuliedavo pirmus gėrimų lašus; ant kapų dėdavo maisto ir gėrimų. 1
  • Dzūkijoje (Dainavoje) senieji papročiai išliko ilgiausiai: aukodavo pirmuosius kiekvieno patiekalo kąsnius ar šaukštus, o vakarienės pabaigoje atsisveikindavo: „Dovanokit, vėlelės, būkit sveikos, sudiev, laiminkite mus gyvenančius, ramybė tiems namams. Eikite ten, kur jus likimas veda.“ 3
  • Elgetos laikyti tarpininkais tarp gyvųjų ir mirusiųjų – jiems dalydavo vėlėms skirtą duoną, o jie meldėsi už mirusiuosius. 3

Faktas

Vėlinės prasmėmis artimos Kūčioms: ir ten kūrenama pirtis, kviečiamos vėlės, joms paliekama maisto. 3

Žemaitija: žvakės spalvotame popieriuje ir tylios trobos

Faktas

A. Guagnini (XVI a.) rašė, kad žemaičiai prie Kuršo ribos eidavo lankyti artimųjų kapų su pienu, midumi ir kitomis vaišėmis, ten šoko, pūtė vamzdžius ir mušė būgnus. 3 Pagal M. Valančių, žemaičiai mirusiesiems iš vakaro dėdavo dubenis šiupinio ir raugtienės; Žemaitijoje, Kurše ir Mažojoje Lietuvoje po kapų lankymo vaišės vykdavo karčemose, o nuo kiekvieno valgio ir gėrimo buvo nupilama vėlėms po stalu. 3

Tradicija (užrašyta 1927 m., J. Mickevičius)

Lietuvos etnografijos muziejaus publikacijoje cituojami Platelių ir Plungės apylinkių pasakojimai: Vėlinių išvakarėse, prieblandoje, vėlės paleidžiamos iš skaistyklos ir grįžta į gimtuosius namus, bažnyčias, koplyčias.

Žemaičiai ant kapų uždegdavo žvakes ir taukų ar vaško indelius, o kad vėjas neužpūstų – apgaubdavo jas spalvotu – žaliu, raudonu, baltu – popieriumi. 5 Sakmėje apie moterį, likusią naktį bažnyčioje, vėlės renkasi į Mišias „lyg kokie dūmai“, o gyvo žmogaus kūnas joms „smirda“ ir trukdo melstis. 5 Šiurpu ir kartu jaukiai aišku: kiekvienam – savas laikas ir sava vieta.

Nuo maisto ant kapų – iki žvakių

Faktas

Po krikšto mirusiųjų pagerbimas įgavo krikščioniškas formas; maisto dėjimo ant kapų paprotys Dzūkijoje ir Rytų Aukštaitijoje išliko iki XIX a. pabaigos–XX a. pradžios; žvakes aplink kapus ir ant jų pradėta deginti XX a. pirmoje pusėje. 2 Senesnis ugnies paprotys – bendras laužas kapinėse – dar matomas kai kuriuose Varėnos rajono kaimuose (Margionyse, Mardasave, Musteikoje). 3 Tikėta, kad vėlės šąla, todėl ugnis jas šildo. 3

FaktasTradicija

Būdingas lietuvių bruožas – pagerbti ir „klajojančias vėleles“, niekieno neprisimenamus kapus: tikėta, kad Vėlinių vakarą ten, kur kadaise palaidotas žmogus, žybsi mažytės švieselės. 3

Ar ne nuostabu? Šimtmečiai keitė tikėjimus, bet ugnis, stalas ir ilgesys liko.

II. Kitoje vartų pusėje: ką mokslas žino apie klinikinės mirties patirtis

Ir dabar – šuolis per penkis šimtmečius, į reanimacijos palatą.

Faktas

Artimos mirčiai patirtys (angl. near-death experiences, NDE) – tai išgyvenimai, apie kuriuos kai kurie žmonės pasakoja po gyvybei pavojingos krizės.

Kad juos būtų galima matuoti, psichiatras Bruce'as Greysonas 1983 m. paskelbė 16 klausimų NDE skalę (Journal of Nervous and Mental Disease). 6 Klausimai apima, pvz., laiko pojūčio pokytį, ramybę, ryškią šviesą, atsiskyrimo nuo kūno pojūtį, „ribą ar sugrįžimo tašką“; kiekvienas vertinamas 0–2 balais, o 7 ir daugiau balų tyrimuose laikoma NDE riba. 7

Patirtis

Skalės klausimai patys savaime atskleidžia, ką žmonės pasakoja: sulėtėjusį ar sustojusį laiką, nepaprastą ramybę, šviesą, mirusiųjų artimųjų buvimą, ribą, kurios „neleista peržengti“. 7 Kad mirusieji „pasitinka“, – motyvas, kurį Ilgių stalo žmonės būtų atpažinę. Bet atpažinimas – dar ne įrodymas.

Svarbiausi tyrimai

Faktas van Lommel ir kt., The Lancet, 2001

Prospektyviniame tyrime dalyvavo 344 pacientai, sėkmingai reanimuoti po širdies sustojimo dešimtyje Nyderlandų ligoninių. 62 (18 %) pranešė apie NDE, iš jų 41 (12 %) – apie „branduolinę“ (gilesnę) patirtį. Patirtis nebuvo susijusi su širdies sustojimo ar sąmonės netekimo trukme, vaistais ar mirties baime prieš sustojimą. Po NDE vykęs asmeninis pokytis truko kelerius metus. Autoriai tyrime neužfiksavo bauginančių NDE. 8

Hipotezė (autorių interpretacija)

Van Lommel ir kolegos rašė: jei patirtį lemtų vien fiziologija, pvz., smegenų anoksija, ją turėtų pranešti dauguma kliniškai mirusių pacientų. 8 Tai argumentas diskusijoje, o ne įrodymas, kad sąmonė egzistuoja be smegenų.

Faktas Parnia ir kt., AWARE-II, Resuscitation, 2023

25 vietų tyrime iš 567 ligoninėje įvykusių širdies sustojimų išgyveno 53 (9,3 %), interviu baigė 28; 11 (39,3 %) iš jų pranešė apie prisiminimus ar suvokimus, rodančius sąmonę. 6 iš 28 (21,4 %) aprašė transcendentinę „prisimintą mirties patirtį“.

Paslėpto vaizdo, kuris buvo rodomas reanimacijos metu, neatpažino niekas; garsinį stimulą atpažino 1 iš 28. EEG kai kuriems pacientams, nepaisant ryškios smegenų išemijos, rodė sąmonei būdingą veiklą net 35–60 min. gaivinimo metu. 9

Faktas Borjigin ir kt., PNAS, 2013 (žiurkės)

Eksperimentinio širdies sustojimo metu per pirmąsias ~30 sekundžių užfiksuotas trumpalaikis sinchroniškų gama bangų pliūpsnis, kurio intensyvumas viršijo budraus būvio lygį; autoriai rašo, kad žinduolių smegenys mirties slenkstyje gali generuoti „sustiprėjusio sąmoningo apdorojimo“ neuronines koreliacijas. 10

Faktas Xu, Borjigin ir kt., PNAS, 2023 (žmonės)

Išanalizuoti keturių komos būklės mirštančių pacientų EEG atjungus dirbtinę plaučių ventiliaciją. Dviem iš keturių užfiksuotas staigus gama aktyvumo ir ryšių tarp smegenų sričių pliūpsnis, taip pat užpakalinėje žievės „karštojoje zonoje“, siejamoje su sąmone; jį sukėlė globali hipoksija. 11 Mičigano universitetas pažymi: dėl mažos imties autoriai ragina nedaryti plačių išvadų, ir neįmanoma žinoti, ką pacientai patyrė, nes jie neišgyveno. 12

Pagrindiniai moksliniai paaiškinimai (visi – HIPOTEZĖS)

  • Hipotezė REM įsiveržimas (Nelson ir kt., Neurology, 2006) Lyginant 55 NDE patyrusius žmones su 55 amžiumi ir lytimi suderintais kontroliniais asmenimis, miego paralyžius ir užmiegant ar bundant girdimi bei matomi vaizdiniai buvo dažnesni NDE grupėje. Autoriai siūlo, kad polinkis į REM miego įsiveržimą į budrumą gali prisidėti prie NDE. 13 Kritika: to paties žurnalo laiške pažymėta, kad tai koreliacinis tyrimas, NDE imtis surinkta internetu, o priežastinis ryšys „spekuliatyvus“. 13 Įdomu mūsų serijai: miego ir mirties slenksčiai gali būti susiję.
  • Hipotezė hipoksija ir neurochemija (Martial ir kt., Nature Reviews Neurology, 2025) Apžvalgoje pasiūlytas NEPTUNE modelis: NDE gali kilti iš sutrikusios smegenų kraujotakos, hipoksijos, hiperkapnijos ir acidozės bei padidėjusio neuronų jaudrumo, sutrikdančio neurotransmiterių sistemas; serotoninas (5-HT1A) gali lemti ramybę, o 5-HT2A per didelis aktyvumas – haliucinacinius aspektus; psichologiškai prisideda polinkis į disociaciją. Autoriai tai pristato kaip modelį, sujungiantį įvairias tyrimų linijas. 14
  • Hipotezė sąmonė, nepriklausoma nuo smegenų / išliekanti po mirties Kai kurie tyrėjai (pvz., van Lommel) tokias interpretacijas svarsto 814, tačiau moksliškai tai neįrodyta, o AWARE-II paslėptų vaizdų testas teigiamo rezultato nedavė. 9
Ranka laiko degančią žvakę kapinėse
Nuotr.: Adrian Avila / Unsplash

III. Ribos: ko šis straipsnis NETEIGIA

  • Netvirtiname, kad pomirtinis gyvenimas yra ar jo nėra. NDE tyrimai rodo, ką žmonės patiria ir kas vyksta smegenyse prie ribos, bet ne tai, kas yra „anapus“.
  • Imtys mažos. AWARE-II – 28 apklausti, Borjigin 2023 – 4 pacientai (pliūpsnis – 2), Borjigin 2013 – žiurkės. 91110
  • Prisiminimai renkami po fakto, išgyvenusiųjų nedaug, o NDE dažnis priklauso nuo apibrėžimo (tai pripažįsta ir van Lommel tyrimas). 8
  • Jokių gydymo ar sveikatos rekomendacijų. Jei jus slegia netektis ar išgyventa klinikinė mirtis, verta kalbėtis su artimaisiais ir specialistais.
  • Tradicijos skyriai aprašo protėvių tikėjimus ir papročius – su pagarba, bet ne kaip įrodymus apie vėlių egzistavimą.

IV. Klausimas jums

Ar jūsų šeimoje per Vėlines dar paliekamas maistas, atidaromas langas ar uždegama žvakė „klajojančiai vėlelei“? Ar jūs ar artimieji esate išgyvenę ką nors, kas primena aprašytas patirtis? Parašykite – su jūsų leidimu gražiausius pasakojimus sudėsime į kitas „Vartų“ dalis.

Šaltiniai

  1. Visuotinė lietuvių enciklopedija, „Ilgės“ – https://www.vle.lt/straipsnis/ilges-1/ ↩1↩2↩3
  2. Visuotinė lietuvių enciklopedija, „Vėlinės“ – https://www.vle.lt/straipsnis/velines/ ↩
  3. Etninės kultūros globos taryba, „Vėlinės“ – https://www.ekgt.lt/globali-lietuva-ir-tautine-tapatybe/kalendoriniai-paprociai/velines.html ↩1↩2↩3↩4↩5↩6↩7↩8↩9↩10↩11↩12
  4. J. Vaiškūnas, „Vėlinių dvasia“, Alkas.lt, 2010-10-31 – https://alkas.lt/2010/10/31/j-vaiskunas-veliniu-dvasia/ ↩1↩2
  5. Lietuvos etnografijos muziejus, „Vėlinių dienos išvakarės Žemaičiuose“ (pagal J. Mickevičius, Tėvų ir protėvių žemė, I kn., 2008) – https://lemu.lt/veliniu-dienos-isvakares-zemaiciuose/ ↩1↩2
  6. Greyson B. The near-death experience scale. Construction, reliability, and validity. J Nerv Ment Dis 1983;171(6):369–375 – https://europepmc.org/article/MED/6854303 ↩
  7. Greyson NDE skalės klausimai ir vertinimas (IANDS) – https://iands.org/nde-research/quantifying-the-phenomenon-greyson-near-death-experience-scale/ ; UVA Health – https://www.uvahealth.com/naujienos/scientists-aim-to-improve-how-we-understand-near-death-experiences ; Greyson B. (1983) The Near-Death Experience Scale, J Nerv Ment Dis – https://doi.org/10.1097/00005053-198306000-00007 ↩1↩2
  8. van Lommel P. ir kt. Near-death experience in survivors of cardiac arrest: a prospective study in the Netherlands. Lancet 2001;358:2039–45 – https://www.thelancet.com/journals/lancet/article/PIIS0140-6736(01)07100-8/abstract ↩1↩2↩3↩4
  9. Parnia S. ir kt. AWAreness during REsuscitation – II. Resuscitation 2023;191:109903 – https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/37423492/ ↩1↩2↩3
  10. Borjigin J. ir kt. Surge of neurophysiological coherence and connectivity in the dying brain. PNAS 2013;110:14432–14437 – https://doi.org/10.1073/pnas.1308285110 ↩1↩2
  11. Xu G., …, Borjigin J. Surge of neurophysiological coupling and connectivity of gamma oscillations in the dying human brain. PNAS 2023;120(19):e2216268120 – https://www.pnas.org/doi/10.1073/pnas.2216268120 ↩1↩2
  12. Michigan Medicine, „Evidence of conscious-like activity in the dying brain“ – https://medicine.umich.edu/dept/mni/news/archive/202305/evidence-conscious-activity-dying-brain ↩
  13. Nelson K.R. ir kt. Does the arousal system contribute to near death experience? Neurology 2006;66(7):1003–1009 (su skaitytojų korespondencija) – https://www.neurology.org/doi/10.1212/01.wnl.0000204296.15607.37 ↩1↩2
  14. Martial C. ir kt. A neuroscientific model of near-death experiences. Nat Rev Neurol 2025;21:297–311 – https://www.nature.com/articles/s41582-025-01072-z ↩1↩2

„Vartai“ – cyp.lt serija apie sąmonės slenksčius. Nauja dalis – kiekvieną šeštadienį. Tai 1 dalis.

Uždekite šį vakarą žvakę – sau, savo artimiesiems ir tiems, kurių niekas nebeprisimena. Jūsų istorijos – laukiamos.

Žymos „Faktas“, „Hipotezė“, „Tradicija“ ir „Patirtis“ – pagal redakcinę politiką.